Linas Linkevičius. Kviečiu į diskusiją prie Europos Joninių laužo, delfi.lt, 2018 m. birželio 21 d.

Sukurta 2018.06.21 / Atnaujinta 2018.06.21 10:01
    Linas Linkevičius. Kviečiu į diskusiją prie Europos Joninių laužo, delfi.lt, 2018 m. birželio 21 d.

    Kai šią naktį degsime Joninių laužus, Lietuva tykiai tykiai ir daug kam nepastebimai bus ką tik peržengusi dar vieną savo brandos riboženklį: įveikusi antrąją dieną, kai Europos Sąjungoje gyvename ilgiau nei be jos.

    Nepriklausomos Lietuvos „viengungystė“ truko 5165 dienas, nuo Kovo 11-osios iki 2004 m. gegužės 1 d. O vakar, birželio 22-ąją, sukako mūsų santuokos su Europos Sąjunga 5166-oji diena.

    Europinės svarstyklės, imančios viršų praktiškai kiekvienoje mūsų gyvenimo srityje, savo pusėn nusvėrė ir istorijos lėkštę.

    Šį simbolinį slenkstį peržengiame tyliai, be ypatingos pompastikos. Turbūt tai rodo mūsų principinį sutarimą, kad sprendimas stoti į ES buvo teisingas. Narystės naudą šiandien skaičiuojame visi. Sunku surasti argumentų, kokią žalą Lietuvai atnešė narystės laikotarpis. O jei jų – rimtų, nepopulistinių – ir iškyla, tai galiausiai atsiremia į mūsų pačių neatliktus namų darbus ar vėluojančias reformas.

    Daugiau klausimų kelia ES ateitis. Platesnio visuomenės įsitraukimo į šias diskusijas dar trūksta. Vis pasigirsta, jog „kažkas“ tas diskusijas turi organizuoti. Tarsi tam, kad mąstytum, kad išsakytum nuomonę, reikia valdžios išnuomotos salės, gaiviųjų gėrimų ir mero ar ministro dalyvavimo.

    Kartais reikia ir šių atributų. Bet į Sąjūdžio iniciatyvinės grupės pirmąjį susitikimą Lietuvos ateities aptarti to meto šviesuoliai susirinko tikrai ne valdžios pakviesti ar paraginti.

    Keletas esminių klausimų viešojoje erdvėje jau nuskambėjo. Antai: ar tolesnis suverenių galių delegavimas nepamins mūsų tautos pamatinio siekio – būti laisva ir nepriklausoma valstybe? Ar Lietuva Europos Sąjungoje nevirs Briuselio arba didžiųjų valstybių funkciniu priedėliu?

    Ar Lietuva išliks kaip tauta – lygiaverčių tautų sąjungoje? Ar išliks mūsų kalba, kultūra, o svarbiausia – mūsų teisė rinktis integracijos greitį, „gylį“ ir kryptį?

    Esu tikras, kad išliks, kad išsaugosim savo tapatumą. Bet tai priklausys tik nuo mūsų pačių pastangų ir aktyvumo. Genuose turime didelį užtaisą užsispyrimo, atkaklumo, darbštumo, padėjusio išlikti net totalitarinės priespaudos sąlygomis. Deja, optimizmo stoka, nuolatinė saviplaka temdo tikėjimą ir laisvą kūrybišką mintį.

    Yra ir žemiškesnių, šiandienos padiktuotų klausimų: kaip įvyks ES (ir mūsų) skyrybos su Didžiąja Britanija? Kaip suvaldysime kibirkštis JAV ir ES (taigi, ir mūsų) santykiuose? Ar išlaikysime ES sienas atviras Rytų partneriams? Ar interesų veikiama nesubyrės europinė (taigi, ir mūsų) sankcijų politika Rusijos atžvilgiu?

    Šiais ir kitais klausimais Užsienio reikalų ministerija dar šiemet ketina surengti diskusijų ciklą. Tačiau kviečiu apie tai mąstyti ir diskutuoti ne tik proginiuose formatuose. Turite minčių, turite nuomonę – parašykite laišką arba palikite įrašą ministerijos feisbuko puslapyje.

    Bet jei norite būti geriau išgirsti, jei siekiate realios įtakos, – burkitės į bendraminčių koalicijas ir pakvieskite mane ar kitą ministrą, o gal net Europos komisarą į diskusiją.

    Tokiame sąjūdyje subrandinti, iš jo kilę klausimai ir atsakymai neabejotinai turės teigiamos įtakos visam politiniam procesui.

    Kai Joninių naktį suksim į šilą ieškoti paparčio žiedo, pagalvokime, ar jį jau rado mūsų Lietuva.






     

    Naujienlaiškio prenumerata