Temos Žymėti visasAtžymėti visus

ministras.jpg

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

Ministro Lino Linkevičiaus pranešimas Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių vadovų metiniame susitikime, 2017 m. liepos 3 d.

Sukurta 2017.07.03 / Atnaujinta 2017.07.03 14:12

Praėjusiais metais apibendrinome mūsų veiklos rezultatus už ilgesnį – ketverių metų – laikotarpį. Todėl šiandien norėčiau trumpai aptarti svarbiausius procesus nuo 2016 m. susitikimo ir pažvelgti į priekį – kokie svarbiausi iššūkiai ir prioritetai kitiems metams ir vidutinės trukmės perspektyvoje.

Tęstinumas ir politinis sutarimas

Pradėsiu nuo to, kad tęstinumas ir platus politinis sutarimas dėl prioritetų yra svarbus mūsų užsienio politikos bruožas, todėl galime veikti nuosekliai ir kryptingai. Vienas iš pirmųjų naujojo Seimo sprendimų buvo rezoliucija dėl užsienio politikos krypčių (Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija dėl Lietuvos Respublikos užsienio politikos krypčių, 2016 m. lapkričio 15 d. Nr. XIII-9), kurioje buvo atspindėti svarbiausi prioritetai dėl saugumo ir gynybos, santykių su JAV, Rusija, Ukraina, Rytų partnerystės, ekonominės diplomatijos, mūsų piliečių teisių ir kitų klausimų. Tas pats pasakytina ir apie Vyriausybės programą. Aišku, užsienio politikos uždaviniai turi būti nuolat peržiūrimi, atsižvelgiant į valstybės raidą, jos interesus, tarptautinių santykių kontekstą ir kitus veiksnius. Turime būti lankstūs, nuspėti ir reaguoti į naujus iššūkius, kartais įveikti inerciją ar patogias, tačiau pasenusias praktikas savo veikloje ir struktūroje. Gera proga į tai atidžiau pažiūrėti, pasitinkant Valstybės, taigi ir mūsų diplomatijos, 100-metį (URM įsteigta 1918 m. lapkričio 3 d.). Todėl tikiuosi ir jūsų pasiūlymų šiais klausimais.

Tarptautinė aplinka

Kalbant apie tarptautinį kontekstą: viena vertus, mūsų tiesioginė saugumo aplinka išlieka sudėtinga, kita vertus, globali situacija taip pat mažiau prognozuojama. Buvo daug spekuliacijų dėl JAV Prezidento rinkimų, ir šiuo metu dar trūksta aiškumo, ypač dėl prekybos, klimato kaitos, kai kurių kitų klausimų. Situacija Rytų Ukrainoje išlieka sudėtinga, prasidėjo praktinis Donbaso inkorporavimas į Rusijos erdvę. Atrodo, kad migracijos srautas į Europą suvaldytas, tačiau įtampa išlieka, taip pat ir dėl ilgalaikio ES atsako į šį iššūkį. Terorizmas tapo nuolatiniu reiškiniu, tai reiškia, kad padidintas dėmesys turi būti skiriamas ne tik išorės, bet ir vidaus saugumui. Prasidėjo „Brexit“ derybos, kurios turės nemažą poveikį įvairioms ES politikoms, santykiams tarp ES valstybių narių. Gera naujiena, kad populizmo plitimas Europoje lyg ir buvo sustabdytas svarbiuose rinkimuose Austrijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje. Nepaisant Rusijos poveikio. Rusija tęsia agresyvią politiką, o rinkimai šioje šalyje kitais metais jau turi poveikį jos vidaus situacijai ir veiklai išorėje. Be kampanijos Sirijoje, galime sulaukti dėmesio patraukiančio „aktyvumo“ ir kitur. Manau, kad NATO praktinis atsakas į kylančias grėsmes buvo rimtas ir tinkamas.

Atsižvelgiant į tai, norėčiau plačiau paliesti šias temas: 1) saugumas ir transatlantinis ryšys; 2) santykiai su Rusija, ES Rytų kaimynais; 3) santykiai su Baltijos jūros regiono ir svarbiausiais ES partneriais; 4) ES reikalai; 5) ekonominė diplomatija; 6) ryšiai su Lietuvos piliečiais užsienyje.

Saugumas ir transatlantinis ryšys

Praėjo metai nuo NATO vadovų susitikimo Varšuvoje, kuriame buvo nuspręsta Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuoti priešakines pajėgas. Birželio pabaigoje Vokietija paskelbė, kad Lietuvoje dislokuota bataliono kovos grupė yra visiškai sukomplektuota ir pasirengusi veikti. Ta proga Lietuvoje lankėsi NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas. Kovos grupės sudėtyje šiuo metu tarnauja Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Belgijos ir Liuksemburgo kariai. Kitąmet Lietuvoje bus dislokuoti kariai iš Prancūzijos, Čekijos ir Kroatijos. Visame regione bus dislokuotos 20 Aljanso narių karinės pajėgos ir technika. Sustiprintas priešakinis sąjungininkų pajėgų buvimas mūsų regione yra rimčiausias NATO kolektyvinės gynybos sustiprinimas nuo Šaltojo karo pabaigos.

Visgi, atsižvelgiant į grėsmių lygį mūsų regione, NATO adaptacija neturi sustoti. Gegužės 25 d. Briuselyje susitikę NATO vadovai nusprendė, kad kitais metais bus rengiamas eilinis NATO vadovų susitikimas. Jame turime siekti kitų mūsų saugumui svarbių sprendimų.

Turime peržiūrėti, kaip veikia politinių sprendimų procesas Aljanse, ar krizės atveju galima tikėtis greitų sprendimų dėl pajėgų neatidėliotino panaudojimo. Greitas pastiprinimo atsiuntimas (viable reinforcement) yra svarbi NATO strategijos sustiprinti rytų flango saugumą dalis. Tam reikalingos pastiprinimo pajėgos (follow-on forces), atitinkami gynybos planai ir pratybos.

Kabant apie transatlantinį ryšį, reikia pripažinti, kad naujoji JAV administracija yra kiek kitokia negu buvome įpratę matyti. Tačiau viena yra aišku – JAV išlieka svarbiausiu Lietuvos strateginiu sąjungininku, siekiant užtikrinti šalies ir regiono saugumą ir stabilumą.

Dėl santykių JAV turime daugiau žvelgti į turinį: aukščiausių JAV pareigūnų parama mūsų šalies ir regiono saugumui, turbūt, niekada nebuvo tokia aiški ir stipri. Prezidento D. Trumpo administracija Kongresui pasiūlė planą dėl Europos atgrasymo iniciatyvos (EDI) finansavimo didinimo beveik 40 proc. (nuo 3,4 mlrd. iki 4,8 mlrd. JAV dolerių). Tai yra aiškus ženklas, kad JAV mūsų regiono saugumas yra vienas iš jų prioritetų.

Aišku, kad turime įnešti ir savo indėlį į saugumo ir gynybos stiprinimą. Lietuva toliau prisidės kovoje prieš terorizmą. Vystomi intensyvūs diplomatiniai ir parlamentinės diplomatijos kontaktai su JAV.

Dėl Lietuvos interesų JAV – turime siekti: 1) kad būtų toliau stiprinama ES ir JAV transatlantinė darbotvarkė, nenuslystama į prekybinius konfliktus, kurių pavojus yra realus; 2) didesnio JAV dėmesio NATO bendrai ir jos rytinės sienos saugumui konkrečiai; 3) nuolatinio JAV pajėgų buvimo mūsų šalyje bei JAV karinės įrangos ir ginkluotės Baltijos valstybėse dislokavimo, taip pat JAV paramos formuojant regioninę Baltijos šalių oro gynybos sistemą, kuri išlieka vienu iš svarbiausių spręstinų klausimų; 4) svarbu stiprinti JAV paramą Rytų partnerystės šalims: Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai; 5) išlaikyti JAV dėmesį mums svarbiems energetikos projektams (sinchronizacija, suskystintų gamtinių dujų terminalo regionalizavimas, suskystintų dujų importas iš JAV, Astravo problematikos akcentavimas per saugumo dėmenį, koalicijos stiprinimas, siekiant pasipriešinti „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimui); 6) gilinti prekybos ir investicijų ryšius (taip pat remiame TTIP derybų tąsą, kai tam bus pasiruošusios JAV).

Kalbant apie ES saugumo ir gynybos politikos stiprinimą, galima pritarti, kad ES turi imtis daugiau atsakomybės saugumo ir gynybos srityje, ypač įgyvendindama iniciatyvas, kurios prisidėtų prie realių pajėgumų stiprinimo Europoje (tokių kaip Europos gynybos fondas ir Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas). Tačiau tai nereiškia mažiau Amerikos Europoje, tai reiškia daugiau Europos NATO, lygesnį transatlantinį naštos pasidalinimą. Būkime realistai: po „Brexit“ 80 proc. NATO pajėgumų bus ne iš ES šalių. Kolektyvinė gynyba – NATO užduotis, o ES užduotis – Europos apsauga: tai atsakas į hibridines ir kibernetines grėsmes, kova su terorizmu. Abi organizacijos gali ir turi viena kitą papildyti.

Rusija, Rytų partnerystė

Rusijoje nieko labai nauja. Svarbių rinkimų sezonas Vakarų sostinėse, panašu, bus tik padrąsinęs Rusiją, – jos iš Šaltojo karo pasiskolintus, globalizacijai ir interneto amžiui adaptuotus metodus, iki šiol drąsiau naudotus kaimyninėse valstybėse, per pastaruosius metus išvydo ir Juodkalnija, JAV, Prancūzija.

Svarbu, kad įvykęs Vakarų pasaulio „praregėjimas“ virstų realiais veiksmais stiprinant visuomenių, valstybių ir tarptautinių struktūrų, pirmiausia – NATO ir ES – atsparumą. Užuot vėl ir vėl mėginę perkrauti santykius su Rusija naujais dialogo ar įsitraukimo pasiūlymais, šįkart – mes, Vakarai – privalome būti realistais ir prisitaikyti prie situacijos patys, pasirengdami gynybai kibernetikos, strateginės komunikacijos ir kitose srityse.

Rusija tebebando Ukrainai primesti savąją Minsko susitarimų interpretaciją, – nuo šių metų pradžios matėme staigiai išaugusią paliaubų pažeidimų kreivę, lygiai kaip ir suintensyvėjusias pastangas didinti spaudimą Ukrainai kitomis priemonėmis – tolydžio inkorporuojant okupuotas teritorijas į Rusijos teisinę it ūkinę erdvę, rengiant įvairiausio pobūdžio incidentus Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje. Sankcijos privalo likti ir prireikus būti stiprinamos – tol, kol neišnyks pagrindai jų įvedimui, kol nebus visa apimtimi įgyvendinti Minsko susitarimai, ir Ukraina nesusigrąžins savo valstybinės sienos kontrolės visu jos ilgiu. Labai svarbu šiuo klausimu užsitikrinti transatlantinę vienybę.

Tuo pačiu, privalome aiškiai atskirti Kremlių ir Rusijos žmones. Pastarasis pusmetis aiškiai parodė, lūžio linijų – lygiai kaip ir drįstančių apie jas kalbėti, – vis daugiau. Privalome likti atviri dialogui su visais, nuoširdžiai trokštančiais dialogo. Per šiuos metus ir toliau rodėme solidarumą su Rusijos pilietine visuomene, teikėme pagalbą persekiojamiems asmenims (tarp jų LGBT iš Čečėnijos), organizavome Vilniaus Rusijos forumo susitikimą.

Rytų partnerystėje – pasiekėme tikrai daug. Nuo šiol ne tik Moldovos, bet ir Gruzijos bei Ukrainos piliečiai keliauja į Šengeno zoną be vizų, netrukus bus užbaigtas ratifikuoti ir visa apimtimi įsigalios jau trečiasis asociacijos susitarimas (su Ukraina; su Gruzija ir Moldova galioja nuo 2016 m. vasaros). Turime gerai įsisąmoninti šių sprendimų reikšmę, ypač įvertinus aplinkybes, kuriomis jie priimti. Kad ir bevizis režimas Ukrainai – vienbalsiai patvirtintas ES šalių narių didžiulės migracijos krizės Europoje ir tebevykstančio karo Ukrainoje kontekste. Nenuvertinkime šiais sprendimais demonstruojamo ES solidarumo ir įsipareigojimo Rytų partnerystės politikai. Nedvejokime jos gyvybingumu patys – norinčių ir aktyviai siekiančių, kad būtų kitaip, tikrai pakanka. Tai rezultatas, kurio siekėme pastaruosius beveik dešimt metų, – šie pasiekimai išpildo Prahos viršūnių susitikime nustatytą darbotvarkę.

Kartu kyla natūralus klausimas, o kas toliau, ir ar ES, su dideliais iššūkiais išpildžiusi dabartinę darbotvarkę, ryšis žengti toliau. Artėjant Briuselio viršūnių susitikimui, esu įsitikinęs – „Brexit“ kontekste Ukrainos ir Gruzijos žmonių troškimas tapti ES dalimi neturėtų gąsdinti, jis turėtų stiprinti mūsų pasitikėjimą ir suteikti įkvėpimo. Negalime nuleisti savo ambicijų lygio santykiuose su Rytų partneriais. Esame refleksijos etape, tai natūralu, – reikia gerai pasverti ir nusistatyti tolesnius tarpinius tikslus, – užima laiko. Tačiau Rytų partnerystė – į ilgalaikę perspektyvą orientuota politika, ir tikrai neturime bijoti išsikelti tolesnių ilgalaikių tikslų, net jei žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, jie atrodys perdėm ambicingi. Šiame kontekste atsirado ir Lietuvos Seimo, o dabar jau ir vienos iš didžiųjų europinių partijų iniciatyva dėl Maršalo plano Ukrainai. Privalome stiprinti politinę ir finansinę paramą Ukrainai, Gruzijai, nepamirštant ir Moldovos – toms partnerėms, kurios siekia vis glaudesnio politinio ir ekonominio suartėjimo su Europos Sąjunga, bei vykdo plačias ir sudėtingas su Asociacijos susitarimų įgyvendinimu susijusias reformas.

Santykiai Baltijos, Šiaurės valstybėmis, Lenkija, Vokietija, Jungtine Karalyste

Europoje buvo svarbių rinkimų metai. Atrodo, kad buvo pristabdytas populizmo bangos plitimas Austrijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje. Laukia svarbūs rinkimai Vokietijoje rugsėjo mėnesį.

Kadangi mūsų aplinka sudėtinga, o globali situacija mažau nuspėjama, turime palaikyti dar glaudesnius santykius su svarbiausiais parneriais.

Su Baltijos valstybėmis turime gilinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje – turime pasirengti bendrus atsako į krizes planus, geriau derinti atsaką į nekonvencines grėsmes. Bendradarbiavimas transporto ir energetikos srityje išlieka prioritetu – toliau dirbsime įgyvendindami „Rail Baltica“ projektą, sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, regiono dujų rinkos sukūrimą ir Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo panaudojimą regiono reikmėms. Tęsime ir dvišales iniciatyvas, pvz., išplėstines konsultacijas su Latvija (pirmosios įvyko liepos 27 d.). Santykių gilinimui išnaudosime ir Lietuvos pirmininkavimą Baltijos Ministrų Tarybai 2018 m.

Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas labai aktualus, reikia toliau gilinti politinę, ekonominę integraciją, kurti bendrą informacinę regiono erdvę.

Santykius su Lenkija laikome strategiškai svarbiais. Panašiai vertiname saugumo iššūkius, aktyviai bendradarbiaujame saugumo ir gynybos srityje. Lankiausi Lenkijoje sausio mėn. – mano žinia buvo labai aiški: esame atviri kalbėtis visais klausimais, taip pat ir sudėtingais, turime tam visas reikalingas bendras institucijas. Tarpininkai tam nereikalingi. Atsinaujino dialogas tarp parlamentarų. Kai kuriuos atvirus klausimus išsprendėme, pvz. dėl „Orlen“ veiklos sąlygų Lietuvoje. Seimui pateiktas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas. Taip pat žinome, kad situaciją Lietuvoje Varšuvoje mato iškreiptai, kuriami tam tikri mitai apie lenkų padėtį Lietuvoje. Tai nėra nauja, todėl būsime kantrūs aiškindami, kad visi Lietuvos piliečiai yra lygus ir turi vienodas sąlygas puoselėti savo tradicijas, kultūrą ir kt.

Labai svarbūs Lietuvos santykiai su Vokietija, pasiekėme nemažai gilindami nuolatinį politinį dialogą, dirbami gynybos srityje, kur svarbi Vokietijos lyderystė dislokuojant NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę. Reikia toliau kurti šiuos santykius įvairiose srityse.

Lietuva konstruktyviai dalyvaus prasidėjusiose derybose dėl Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš ES, kuriose siekiame kuo geresnio mūsų šalies ir piliečių interesų užtikrinimo. Mums svarbiausi elementai šiose derybose: 1) ES27 vienybė viso proceso eigoje – tiek derantis dėl išstojimo klausimų, tiek dėl būsimų ES ir JK santykių ateityje; 2) piliečių teisės, t.y. – visų JK gyvenančių, dirbančių, studijuojančių ES piliečių teisių ir socialinių garantijų išsaugojimas; 3) visų JK finansinių įsipareigojimų vykdymas (Lietuvos specifiniai interesai čia yra finansavimo užtikrinimas Ignalinos AE uždarymui, Kaliningrado tranzito schemai, infrastruktūros jungtims, įskaitant „Rail Baltica“). Bendrų pastangų dėka pasiekėme, kad Lietuvos interesai būtų atspindėti svarbiausiuose ES derybiniuose dokumentuose.

Kalbant apie būsimus santykius su JK – nėra ES siekio „nubausti“, tačiau akivaizdu, kad jos statusas išstojus negalės būti palankesnis nei būnant ES valstybe nare. Savo ruožtu sieksime, kad būtų išlaikyti artimi ES ir JK santykiai ateityje, pirmiausia ekonominių ryšių ir saugumo srityse.

Europos Sąjungos darbotvarkė

Nauji iššūkiai tiek ES viduje, tiek išorėje – JK išstojimas, išaugęs migracijos mastas, su Europos saugumu susiję iššūkiai – reikalauja ryžtingų sprendimų. Būsimasis ES biudžetas neabejotinai turės atspindėti šias permainas, tuo pačiu išlaikant dėmesį ilgalaikiams Sutartyje įtvirtintiems ES prioritetams. Laukia kaip niekada sunkios ir sudėtingos derybos, nuo kurių nemaža dalimi priklausys ES politinės darbotvarkės sėkmingas įgyvendinimas artimiausią dešimtmetį. Lietuva suinteresuota užsitikrinti tinkamą finansavimą sanglaudos politikai, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, specialiai Kaliningrado tranzito schemai ir strategiškiems infrastruktūroms projektams,   susijusiems su elektros tinklų sinchronizacija, „Rail Baltica“. 2018 m. Europos Komisija pateiks pasiūlymą dėl naujos Daugiametės finansinės perspektyvos.

Aktyviai įsijungėme į diskusijas dėl ES ateities, kurios įgauna vis didesnę svarbą ir pagreitį.  Pagrindinis mūsų interesas – Europos projekto tolesnis stiprinimas ir ES vienybės išsaugojimas. Iššūkių čia netrūksta: išlieka takoskyros tarp valstybių narių migracijos, teisės viršenybės, būsimos finansinės perspektyvos prioritetų, socialinės politikos klausimais.

Ryškėja, kad tolesnė ES integracija artimiausiais metais vystysis trimis kryptimis – socialinės dimensijos, ekonominės ir pinigų sąjungos bei gynybos politikos. Kita tendencija – plėtoti ES sutartyje numatytą glaudesnį bendradarbiavimą tarp to norinčių šalių. Lietuva, jau būdama tarp labiausia integruotų valstybių narių – tiek euro zonos, tiek Šengeno erdvės – aktyviai dalyvaus šiuose procesuose ir sieks išlikti ES branduolyje. Siekdami įtraukti visuomenę į diskusijas dėl ES ateities, pradėjome viešąsias konsultacijas su nevyriausybinių organizacijų, mokslo, verslo atstovais. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvos gyventojų pasitikėjimas ES tebėra didžiausias tarp  visų ES šalių (Eurobarometro duomenimis – 55 proc., kai ES vidurkis – 36 proc.), tačiau svarbu nepamiršti, kad ši parama nėra konstanta: turime stiprinti ES komunikaciją piliečiams suprantama kalba.

Ekonominė diplomatija

Ekonominė diplomatija yra vienas iš pagrindinių mūsų veiklos prioritetų. Tęsėme ekonominio atstovimo užsienyje konsolidavimą. Šiems metams pirmą kartą parengti bendra užduotimi besiremiantys atstovybių individualūs ekonominės veiklos planai.

Investicijų pritraukimas turi būti viena iš prioritetinių atstovybių veiklos krypčių. Palyginti su 2015 metais, 2016 metais investicinių projektų, atėjusių per Lietuvos diplomatines atstovybes užsienyje, skaičius išaugo daugiau negu dvigubai, nuo 3 proc. iki beveik 7 proc. Per pirmus šių metų 5 mėnesius jau dirbame su penkiais naujais potencialiais projektais, atėjusiais per Lietuvos ambasadas. Tai iliustruoja, kad mūsų bendros pastangos duoda rezultatų, kuriuos ir toliau turime gerinti. Ambicija – mūsų indėlį 2020 m. padidinti iki 14 proc. investicinių projektų.

Šiais metais pasiekėme reikšmingos pažangos Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) procese. Keliame tikslą EBPO nariais tapti jau 2018 m. vasarą. Tolesnė pažanga priklauso nuo Lietuvos pastangų įgyvendinant EBPO rekomendacijas. Jos yra ypač aktualios tokiose srityse, kaip valstybinių įmonių valdymas, kova su korupcija ir investicinė aplinka.

Prie šio tikslo reikšmingai turėtų prisidėti ir praeitą savaitę, birželio 27 d., pasirašyta  Lietuvos asocijuotosios narystės Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) sutartis, atverianti mūsų šalies mokslui ir verslui naujų galimybių naudotis CERN patirtimi ir dalyvauti jos globalių mokslinių tyrimų veikloje.

Lietuva yra stipriai priklausoma nuo užsienio prekybos – 30 proc. darbo vietų Lietuvoje priklauso nuo eksporto. Eksportas į trečiąsias (ne Europos Sąjungos) šalis sukuria 255 000 darbo vietų Lietuvoje. Todėl prioritetinis mūsų uždavinys yra naujų rinkų atvėrimas, derantis dėl ES laisvosios prekybos susitarimų (LPS), kurie leidžia Lietuvai kasmet sutaupyti 15,6 milijono eurų muito mokesčių lietuviškos kilmės eksportui.

Vis dėlto, kaip parodė patirtis siekiant ES ir Kanados CETA susitarimo ratifikavimo Lietuvos Seime (tikėjomės susitarimo ratifikavimo dar pavasario sesijoje, tačiau nusikėlė į rudenį), socialinė ir politinė parama LPS nėra garantuota. Atsakydami į kylantį visuomenės nepasitikėjimą, turime dėti papildomas pastangas pozityviai komunikacijai, parodančiai CETA reikšmę stiprinant transatlantinį ryšį ir ekonominę naudą Lietuvai, kad išsklaidytume baimes ir faktais neparemtus mitus. Esame paskaičiavę, kad CETA leis Lietuvai sutaupyti papildomai daugiau kaip 1 mln. eurų per metus (šiuo metu į Kanadą eksportuoja 150 Lietuvos įmonių, iš kurių 80% yra smulkios ir vidutinės, jos sukuria 2500 darbo vietų).

Astravo AE, „Nord Stream 2“

Energetinio saugumo klausimai išlieka vienais svarbiausių užsienio politikos prioritetų, kurių viršūnėje – Astravo AE saugos problematika.

Šiemet Lietuva pademonstravo aiškų apsisprendimą nepirkti elektros, pagamintos nesaugioje Astravo AE, ir priėmė tai reglamentuojančius įstatymus. Šis ryžtingas Lietuvos žingsnis yra labai svarbus politinis signalas Baltarusijai ir visoms regiono partnerėms, parodantis tvirtą Lietuvos poziciją Astravo AE klausimu.

Visus šiuos metus aktyviai dirbome siekdami užsitikrinti ES šalių narių, Europos Komisijos ir tarptautinių organizacijų paramą. Itin daug pastangų pareikalavo pasiruošimas Espo konvencijos Šalių susitikimui, kuris vyko šių metų birželio 13–16 d. Įvertinę šio susitikimo rezultatus, ateinančiais metais turėsime dar labiau susitelkti siekdami tarptautinės Astravo AE projekto kontrolės ir tarptautinės bendruomenės palaikymo. Kitais metais mūsų laukia ir daugiau svarbių tarptautinių renginių, kuriuose aktyviai kelsime Astravo AE klausimą: Orhuso konvencijos Šalių susitikimas, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Generalinė konferencija, Jungtinės panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencijos Peržiūros susitikimas ir kt..

Susirūpinimą taip pat kelią planuojama „Nord Stream 2“ dujotiekio statyba. Ir toliau manome, kad savo esme tai – politinis projektas, neatitinkantis ES teisės ir ES tikslų, pažeidžiantis esminius ES interesus mažinti priklausomybę nuo vieno teikėjo, užtikrinti pakankamą konkurenciją kuriant alternatyvas, keliantis labai daug geopolitinių rizikų, įskaitant poveikį Ukrainai.

Ryšys su Lietuvos piliečiais

Tvirtas ryšys su diaspora – tai visų pirma mums, esantiems arčiausiai, keliamas uždavinys. Rudenį patvirtinau naują atstovybių veiklos, skirtos užsienio lietuvių ryšiams su Lietuva stiprinti ir „Globalios Lietuvos“ programai įgyvendinti, tvarką, pagal kurią šioms funkcijoms atlikti kiekvienoje atstovybėje turi būti paskirtas darbuotojas arba jas vykdo pats atstovybės vadovas.

Atstovybių prašome ne tik aktyviai bendrauti su jau veikiančiomis organizacijomis, dalyvaujant jų renginiuose, bet ir skirti dėmesį organizacijų stiprinimui, naujų narių pritraukimui, aktyvesniam šių organizacijų ryšiui su Lietuva verslo, mokslo, kultūros, švietimo ir kitose srityse. Didesnį dėmesį kviečiu skirti ir ryšių su profesines aukštumas pasiekusiais tautiečiais: kontaktų užmezgimui, lietuvių profesionalų klubų užsienyje kūrimui, šių asmenų ryšių su Lietuva stiprinimui.

Gruodžio pabaigoje ministerija pirmą kartą organizavo diasporos profesionalų forumą, kuriame dalyvavo apie 180 vietos ir diasporos atstovų. Forumo pagrindinį pranešimą skaitė JAV lietuvis, buvęs „Western Union“ žmogiškųjų išteklių vadovas Gint Baukus, suvaidinęs svarbų vaidmenį į Lietuvą pritraukiant vieną didžiausių „Western Union“ įmonės biurų pasaulyje, kuriame šiandien Vilniuje dirba apie 2000 darbuotojų. Tradicija tapsiantis diasporos forumas – vienas iš prioritetinių ministerijos renginių, šiais metais vyksiantis spalio 30–31 dienomis. Kviečiu jus visus bendradarbiauti jo rengime.

Svarbu gerinti Lietuvos piliečių konsulinį aptarnavimą. Didėjant emigracijai, ženkliai auga Lietuvos piliečių aptarnavimo apimtys ir konsulinių paslaugų spektras. Pvz., nuo 2017 m. birželio Lietuvos konsuliniai pareigūnai tiesiogiai iš Gyventojų registro duomenų bazės išduoda civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus. Dėl šios naujovės labai sumažėjo administracinė našta mūsų piliečiams. Siekiame taip pat priartinti paslaugas mūsų piliečiams, todėl auga konsulinių išvažiuojamųjų misijų skaičius, plečiamas vizų centrų tinklas, sudaromos Šengeno vizų išdavimo atstovavimo sutartys su kitomis Šengeno valstybėmis narėmis.

Augant konsulinių paslaugų poreikiui, auga ir surenkami konsuliniai mokesčiai: 2017 m. sausio–birželio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, šių mokesčių surinkta 20 proc. daugiau – nuo apie 7 mln. iki daugiau kaip 8,4 mln. eurų.

Naujienlaiškio prenumerata